Nusikaltimų rūšys
Būsto neliečiamumo pažeidimas yra įsibrovimas į kito žmogaus namą, butą, kitą gyvenamąją patalpą, taip pat į saugomoje teritorijoje, pavyzdžiui, tvora aptvertame kieme, esančius pastatus – sandėlį, garažą, pirtį, malkinę. Įsibrovimas gali būti įvykdomas slapta arba atvirai, panaudojant apgaulę arba smurtą, arba kitokiu būdu, prieš būsto savininko valią. Už šį nusikaltimą kaltininkas atsakys tik tuomet, jei pateikiamas skundas policijai.
Žmogaus būstas yra bet kuri jo gyvenamoji vieta – butas, sodo namelis, vila, gyvenamasis namas, viešbučio kambarys, automobilio priekaba-miegamasis. Tai gali būti ir asmeninėms reikmėms naudojama darbinė patalpa, pavyzdžiui, kūrybinės dirbtuvės, advokato biuras, gydytojo kabinetas.
Darbdavio padarytas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas laikomas nusikaltimu tada, kai dėl to nukenčia žmonės – darbuotojas patiria traumą arba įvykis baigiasi darbuotojo mirtimi. Atsakomybė už šį nusikaltimą tenka darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Dėl darbo saugos pažeidimų patartina kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, o įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu nukentėjo žmonės, būtina pranešti policijai.
Nusikaltimais laikomos šios psichologinės prievartos rūšys – grasinimas, terorizavimas ir sistemingas bauginimas.
Grasinimas laikomas nusikaltimu, kai grasinama nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą. Grasinama gali būti žodžiais, gestais, raštu, telefonu arba virtualioje erdvėje. Internete išsakytas grasinimas turėtų būti vertinamas taip pat rimtai, kaip ir išsakytas asmeniškai. Nusikaltimu grasinimas bus laikomas tuomet, kai grasinimas yra konkretus ir yra pagrindo manyti, kad jis bus įgyvendintas.
Žmogaus terorizavimas yra veiksmai, kuriais grasinama padegti arba susprogdinti žmogaus turtą ar nuosavybę, pavyzdžiui, namą arba automobilį, arba atlikti kitus jo gyvybei, sveikatai ar turtui pavojingus veiksmus.
Sistemingas bauginimas yra atviri arba anonimiški grasinimai, siekiant sukelti žmogui baimę, nerimą ir stresą. Jeigu tokie grasinimai pasikartoja ne mažiau nei tris kartus, juos galima laikyti sistemingu bauginimu.
Terorizavimas ir bauginimas sukelia nukentėjusiajai didelį nesaugumo, nuolatinio nerimo jausmą. Nors šie veiksmai laikomi nusikaltimais savaime, tai gali būti ir įžanga į dar sunkesnį nusikaltimą, pavyzdžiui, fizinį užpuolimą. Todėl negalima ignoruoti tokių veiksmų kaip nepavojingų ir būtina apie tai pranešti policijai.
Ypač didelė rizika yra tuomet, kai nukentėjusiąją ir įtariamąjį siejo artimi, intymūs ryšiai. Tokiais atvejais policijos iškart galite prašyti skirti apsaugos priemonę – įpareigojimą įtariamajam nesiartinti prie jūsų ir neieškoti su jumis kontakto. Taip pat galite imtis savisaugos priemonių – informuoti apie persekiojimą kuo didesnį ratą žmonių, kuriais pasitikite, stengtis kuo rečiau likti vietose, kuriose nėra kitų žmonių, pakeisti mobilaus telefono numerį, neskelbti informacijos apie savo buvimo vietą socialiniuose tinkluose, pakeisti gyvenamąją vietą, jeigu yra tokia galimybė, bei imtis kitų būdų apsisaugoti.
Neteisėtas žmogaus vertimas dirbti darbą, kurio jis neprivalo atlikti pagal darbo sutartį arba užimamas pareigas, yra nusikaltimas. Darbas apima bet kokį užsiėmimą, verslą ar darbą, kurį jus verčia dirbti prieš jūsų valią. Tai gali būti bet kokio pobūdžio darbas – fizinis arba protinis, legalus arba nelegalus.
Žmogus gali būti verčiamas dirbti panaudojant jėgą, psichologinį spaudimą, grasinant. Nusikaltėliai gali pasinaudoti žmogaus priklausomumu, pavyzdžiui, finansiniu, arba atimti iš jo galimybę priešintis, pavyzdžiui, uždaryti jį į patalpą, iš kurios jis negali išeiti, atimti asmens dokumentus.
Nėra svarbu, ar už darbą atlyginama, ar ne, jeigu esate verčiamas dirbti tokį darbą, kurio dirbti tuo metu ir toje situacijoje jūs nenorite. Nusikaltimu nėra laikomas reikalavimas dirbti darbą, kuris sulygtas darbo sutartyje arba priklauso pagal užimamas pareigas, ir kurio žmogus tuo metu nenori atlikti.
Sunkesniu nusikaltimu laikomas vertimas dirbti vergovės arba nežmoniškomis sąlygomis, pavyzdžiui, vertimas dirbti ilgą laiką be miego ir poilsio, šaltyje ar karštyje, nuodingoje aplinkoje nesuteikiant reikiamų saugos priemonių, vertimas dirbti žmogaus orumą menkinančiomis sąlygomis.
Konfidencialią socialinę, teisinę ir psichologinę pagalbą išnaudojimo atvejais teikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras.
Neteisėtas laisvės atėmimas yra žmogaus laisvės apribojimas, žmogų pagrobiant, sulaikant, uždarant arba laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Priverstinis žmogaus uždarymas į psichiatrijos ligoninę, kai jis neserga arba kai jo ligai gydyti to nereikia, taip pat laikomas nusikaltimu.
Sunkesnis nusikaltimas yra laisvės atėmimas panaudojant smurtą, arba sukeliant pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai, taip pat laikant žmogų nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.
Žodžio laisvė yra svarbi demokratinės visuomenės vertybė, tačiau ja negalima pateisinti nusikalstamų veiksmų. Vienas iš tokių veiksmų – neapykantos kurstymas.
Neapykantos kurstymu laikomas viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas arba kurstymas diskriminuoti žmonių grupę arba jai priklausantį žmogų dėl jo lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Kurstant neapykantą prieš žmonių grupę, kiti žmonės aktyviai skatinami neigiamai nusiteikti prieš tam tikrą grupę, pavyzdžiui, konkrečios tautybės žmones, ar žmones, išpažįstančius kažkurią religiją. Taip šiai žmonių grupei sukuriama nesaugi, priešiška aplinka.
Sunkesniu nusikaltimu laikomas viešas kurstymas smurtauti arba fiziškai susidoroti. Nusikaltimu laikomas pats kurstymo veiksmas – nebūtina įrodyti, kad kurstytojas iš tiesų ką nors paskatino smurtauti. Užtenka to, kad kurstytojas suvokė galimas savo veiksmų pasekmes.
Lietuvoje nuo neapykantos kurstymo dažniausiai nukenčiama internete. Dėl neapykantos kurstymo žiniasklaidoje arba socialiniuose tinkluose galima kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Nusikaltimu laikomas neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas, fiksavimas, perėmimas, paskleidimas ar kitoks panaudojimas. Nevieši duomenys gali būti informacija apie medicinos įstaigų pacientų sveikatą ir gydymą, finansinė informacija, tokia, kaip banko klientų duomenys ir pan.
Šis nusikaltimas gali būti padaromas įvairiais būdais: stebint duomenis – juos sekant tam tikrą laiką, kai stebintis asmuo juos atpažįsta ir analizuoja. Tai gali būti vykdoma ne tik fiziškai stebint, bet ir naudojant tam tikras priemones, pavyzdžiui, slapčia įrašant į jūsų kompiuterį programinę įrangą, kuri perduoda informaciją apie kompiuteriu atliekamus veiksmus stebinčiam asmeniui; fiksuojant duomenis – juos perkeliant į laikmeną, išsisaugant atmintinėje, diske; perimant duomenis – juos užfiksuojant jiems keliaujant elektroninių ryšių tinklais ar tarp kompiuterių, pavyzdžiui, siunčiant elektroninį laišką.
Nusikaltimu laikomas ir šių duomenų paskleidimas – jų paviešinimas, paskelbimas, perdavimas kitiems asmenims, persiuntimas arba patalpinimas vietose, kuriose jie tampa prieinami kitiems.
Siekiant apsisaugoti nuo nusikaltimų elektroninėje erdvėje, galima imtis įvairių savisaugos priemonių.
Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas yra nusikaltimas. Informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą be jo sutikimo rinkti galima tik teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Informacija apie privatų žmogaus gyvenimą yra tai, ką žmogus linkęs pasilikti sau ar savo pasirinktam ratui asmenų, ir neviešinti. Tai gali būti šeimos, draugystės, intymūs ar kiti artimi ryšiai, jo seksualinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatus susirašinėjimas ar pokalbiai, privati kompiuteryje saugoma informacija. Žmogus pats turi teisę spręsti, ką ir kaip atskleisti apie savo privatų gyvenimą, pavyzdžiui, paskelbti savo kontaktinius duomenis internete, nuotraukas socialiniame tinkle ir panašiai.
Nors privatus gyvenimas suvokiamas kaip toks, kuris vyksta ne viešumoje, tačiau ir būdamas viešumoje, žmogus turi teisę į tam tikros informacijos apie save apsaugą, pavyzdžiui, kur, kaip dažnai ir kokiu metu jis paprastai eina apsipirkti arba kokiu metu ir kokiu maršrutu jis vyksta į darbą ir grįžta namo. Bet koks neteisėtas tokios informacijos apie žmogų rinkimas bus laikomas neteisėtu įsibrovimu į asmens privatų gyvenimą.
Informacija neteisėtai gali būti renkama įvairiais būdais: sekant asmenį, stebint jį, jo būstą ar jo privačią valdą, klausantis jo pokalbių, sekant ar kopijuojant susirašinėjimą, renkant ir sisteminat duomenis apie asmens sveikatą arba įpročius, primygtinai klausinėjant apie jį jo pažįstamų, giminaičių, bendradarbių.
Sekimas ir informacijos rinkimas gali liudyti ir pasiruošimą įvykdyti kitą nusikaltimą, pavyzdžiui, užpuolimą, plėšimą, vagystę.
Svarbu.
Neteisėtas sekimas ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas gali būti itin pavojingas, jeigu vyksta artimuose santykiuose, arba iškart juos nutraukus. Jeigu pastebėjote, kad jus seka ar kitaip renka duomenis apie jūsų privatų gyvenimą ir kasdienius įpročius, pavyzdžiui, radote prie automobilio pritvirtintą sekimo įrangą, pastebėjote, kad jus reguliariai stebi ir seka prie darbo vietos ar namų, praneškite apie tai policijai ir imkitės saugumo priemonių.
Jeigu tokių veiksmų ėmėsi asmuo, su kuriuo palaikote arba palaikėte artimus santykius, ypač jeigu tokius veiksmus lydi grasinimai ir bauginimas, kreipkitės į policiją ir prašykite skirti jums laikinąsias apsaugos priemones.
Vaikas yra asmuo iki 18 metų amžiaus, tad nusikaltimais prieš vaikus laikomi nusikaltimai prieš jaunesnius nei 18 metų asmenis.
Nusikaltimai vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei
Lytiniai santykiai arba lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu siūlant suteikti arba suteikiant atlygį, pavyzdžiui, pinigus, daiktus, kosmetiką, pažadą nuvežti į užsienį, yra nusikaltimas. Nusikaltimu laikomas ir vaiko tvirkinimas. Tai gali būti seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje, pornografijos rodymas vaikams, netinkami pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir panašiai.
Vaiko įtraukimas dalyvauti pornografiniuose renginiuose arba jo išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti, bei pelnymasis iš tokios vaiko veiklos, taip pat laikomas nusikaltimu.
Kvalifikuotą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikams tokių nusikaltimų atveju teikia Paramos vaikams centras. Psichologinės pagalbos galima kreiptis ir į pedagogines psichologines tarnybas pagal savo gyvenamąją vietą.
Išsamią informaciją, kaip atpažinti, ar vaikas nukentėjo nuo seksualinės prievartos arba kitokio jį (ją) žalojančio elgesio, rasite Paramos vaikams centro išleistame vadove.
Jeigu įtariate, kad jūsų aplinkoje yra vaikas, kuris galėjo nukentėti nuo šių nusikaltimų, susisiekite su artimiausiu policijos komisariatu arba Vaiko teisių apsaugos skyriumi.
Vaiko pirkimas arba pardavimas
Prekyba vaikais yra itin sunkus nusikaltimas. Juo laikomas vaiko pirkimas, pardavimas, įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje, žinant arba siekiant vaiką išnaudoti prostitucijai, pornografijai arba priverstiniam darbui. Šis nusikaltimas sukelia itin sunkias ir ilgalaikes pasekmes vaikui.
Nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams psichologinę ir socialinę pagalbą teikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras.
Jeigu įtariate, kad jūsų aplinkoje yra vaikas, kuris galėjo nukentėti nuo šių nusikaltimų, susisiekite su artimiausiu policijos komisariatu, Vaiko teisių apsaugos skyriumi arba Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru.
Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką
Vaiko įtraukimas į nusikaltimo padarymą laikomas nusikaltimu. Vaikai gali būti įtraukiami į nusikaltimų darymą juos įtikinėjant arba prašant, pavyzdžiui, įteigiant, kad būtina vaiko pagalba, taip pat grasinant ar bauginant. Gali būti naudojami ir kiti įtraukimo būdai, pavyzdžiui, apgaunant arba suklaidinant vaikus, jiems pameluojant, kitaip jais manipuliuojant.
Svarbu.
Nusikaltimų prieš vaikus atveju itin svarbu apsaugoti vaiką nuo antrinės traumos, kurią gali sukelti baudžiamasis procesas. Todėl proceso metu būtina padėti vaikui suprasti, kas ir kodėl vyksta, patikinti, kad vaikas nėra kaltas dėl to, kas įvyko, ir parodyti, kad suaugusieji nori jam padėti. Norint užtikrinti saugų vaiko dalyvavimą baudžiamajame procese, patartina išsamiai susipažinti su vaikų procese turimomis teisėmis.
Nužudymas
Žmogaus nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas. Nukentėjusiaisiais tokiu atveju yra laikomi mirusio žmogaus šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, kurie dėl artimojo mirties patyrė žalą. Žala gali būti turtinė, pavyzdžiui, dėl maitintojo netekimo, kai šeima praranda pajamas, ir neturtinė, moralinė, nes mirusio asmens artimieji patiria didelę psichologinę traumą, stiprius dvasinius išgyvenimus.
Sukurstymas nusižudyti
Tiek sukurstymas nusižudyti, tiek žmogaus privedimas prie savižudybės yra nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę, pažeidžiant jo psichologinę pusiausvyrą.
Sukurstymas nusižudyti gali pasireikšti labai įvairiai – skatinimu nusižudyti, sąlygų nusižudyti sudarymu, priemonių parūpinimu, kitokiu padėjimu nusižudyti.
Privedimas prie savižudybės skiriasi nuo sukurstymo nusižudyti tuo, kad kaltininkas gali ir nesiekti nukentėjusiojo savižudybės, bet dėl jo žiauraus elgesio žmogus atima sau gyvybę.
Neatsargus gyvybės atėmimas
Neatsargus gyvybės atėmimas arba netyčinė žmogžudystė yra iš nusikalstamo neatsargumo padaromas nusikaltimas. Žmogus gali atimti kitam žmogui gyvybę per daug pasitikėdamas savimi ir elgdamasis rizikingai, pavyzdžiui, vairuodamas ir stipriai viršydamas greitį blogomis oro sąlygomis.
Šis nusikaltimas gali būti padaromas ir iš nerūpestingumo, kai žmogus nenumato savo veiksmų ar neveikimo padarinių, bet, būdamas toje situacijoje, juos numatyti privalėjo, pavyzdžiui, nerūpestingai elgdamasis su šaunamuoju ginklu.
Jeigu dėl nusikaltimo mirė jums artimas žmogus – jūsų šeimos narys arba artimas giminaitis, jūs taip pat laikoma(s) nukentėjusiuoju(-ąja). Tokiu atveju jūs turite teisę kreiptis nemokamos konsultacinės ar psichologinės pagalbos. Jūs taip pat įgyjate visas nukentėjusiojo teises baudžiamajame procese ir turite teisę kreiptis į teismą dėl nusikaltimu jums padarytos žalos atlyginimo.
Plėšimu laikomas svetimo turto pagrobimas naudojant fizinį smurtą arba grasinant smurtu, arba kitaip atimant žmogui galimybę priešintis. Sunkesniu nusikaltimu bus laikomas plėšimas įsibraunant į patalpą, panaudojant ginklą, taip pat didelės vertės turto pagrobimas. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į žmogaus sveikatą.
Prekyba žmonėmis – žmogaus pardavimas ar pirkimas – yra labai sunkus nusikaltimas. Prekybos žmonėmis nusikaltimu laikomas ir žmogaus verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje pardavimo tikslu, panaudojant fizinį smurtą arba grasinimus.
Nusikaltimas gali būti įvykdomas ir panaudojant prievartą, ir pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu, pažeidžiamumu, jį apgaunant.
Prekyba žmonėmis – tai nusikaltimas, pažeidžiantis daugelį žmogaus teisių: teisę į laisvę, į asmens neliečiamumą, į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę į seksualinį apsisprendimą, teisę į apsaugą nuo vergovės, priverstinio darbo. Prekiaujant žmonėmis neteisėtai disponuojama kitu žmogumi, su juo elgiamasi kaip su preke, daiktu.
Kaltininko veiksmai bus laikomi nusikaltimu ir tada, kai yra nukentėjusiojo asmens sutikimas jo išnaudojimui, jeigu toks sutikimas pasiektas panaudojant smurtą, grasinimus, apgaulę, arba pasinaudojant nukentėjusiojo priklausomumu, pažeidžiamumu.
Lietuvoje prekybos žmonėmis nusikaltimus tiria specialiai su tokiomis bylomis dirbti apmokyti pareigūnai.
Pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir jų artimiesiems teikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, Caritas, Dingusių žmonių šeimų paramos centras.
Seksualiniais nusikaltimais laikomas lytinis santykiavimas arba lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią. Tai gali būti pasiekiama panaudojant fizinį smurtą, grasinant smurtu arba kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, taip pat pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle arba priklausomumu.
Bejėgiška būkle laikoma tokia, kai nukentėjusysis dėl ligos, turimo psichikos sutrikimo ar nesąmoningos, liguistos būsenos negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba negali kaltininkui pasipriešinti. Tam tikras apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų lygis taip pat gali būti pripažįstamas bejėgiška būkle, jeigu nukentėjusysis negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų esmės arba jiems pasipriešinti.
Už seksualinius nusikaltimus kaltininkas atsakys tik tuo atveju, jeigu yra pateiktas nukentėjusiojo skundas teisėsaugai, išskyrus, kai nusikaltimas įvykdomas artimuose santykiuose.
Psichologinę, socialinę, teisinę ir kitą pagalbą tokiais atvejais teikia specializuotos pagalbos centrai.
Seksualinis priekabiavimas
Seksualinis priekabiavimas yra seksualinio bendravimo arba pasitenkinimo siekimas iš pagal tarnybą arba kitaip priklausomo asmens. Kaltininkas už šiuos veiksmus atsakys tik tuo atveju, jei yra nukentėjusio asmens skundas teisėsaugai.
Šiuo nusižengimu kėsinamasi į asmens garbę ir orumą, jo seksualinio apsisprendimo laisvę. Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti vulgariais veiksmais, pasiūlymais, užuominomis. Tai gali būti prisilietimas, pliaukštelėjimas, paglostymas, tikslingas per ilgas rankos palaikymas, oro bučinys ir panašiai. Pasiūlymas arba užuomina gali būti išreikšta veido mimika, gestu, žodžiu, raštu.
Jeigu nukentėjote nuo seksualinio priekabiavimo, galite kreiptis į policiją arba Lygių galimybių kontrolierės tarnybą.
Kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, jo sužalojimas ar susargdinimas mušant, panaudojant fizinį smurtą ar kitais būdais, yra nusikaltimas.
Sunkiu sveikatos sutrikdymu bus laikoma, jei žmogaus sveikatai liko sunkių padarinių, jis susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, taip pat jeigu prarado didelę dalį darbingumo. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu bus laikomas toks atvejis, kai žmogus prarado didelę dalį darbingumo arba ilgai sirgo, bet nebuvo ilgalaikių, neatitaisomų padarinių.
Nežymus sveikatos sutrikdymas padaromas, kai žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba jis nesunkiai susargdinamas. Už nežymų sveikatos sutrikdymas kaltininkas atsakys, tik jeigu yra nukentėjusio asmens skundas policijai arba prokuroro reikalavimas, išskyrus smurto artimoje aplinkoje atvejus.
Jeigu nukentėjote nuo smurtinio nusikaltimo artimoje aplinkoje, pagalbą teikia šios tarnybos ir organizacijos.
Sukčiavimas yra svetimo turto įgijimas apgaulės būdu. Žmogus gali būti paskatinamas netinkamai pasielgti su savo turtu panaudojant tokias priemones kaip apgaulė, tiesos iškraipymas, tyčinis suklaidinimas.
Dėl sukčiavimo praradus didelės vertės turtą ar ilgai kauptas santaupas natūralu jausti emocinį pažeidžiamumą, gali stipriai susvyruoti pasitikėjimas savimi ir žmonėmis. Tokiu atveju galima kreiptis nemokamos konsultacinės ir psichologinės pagalbos, taip pat imtis priemonių, kad apsisaugotumėte nuo sukčiavimo ateityje.
Žmogaus neteisėtas vertimas perduoti savo turtą arba teisę į šį turtą, yra nusikaltimas. Nusikaltimu tai bus laikoma tuomet, kai prieš jus naudojama psichologinė prievarta – grasinimai panaudoti smurtą, sunaikinti ar sugadinti jūsų turtą, paskelbti kompromituojančią informaciją apie jus ir pan.
Sunkesniu nusikaltimu bus laikomas turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, atimant žmogaus laisvę, sunaikinant ar sugadinant jo turtą. Taip pat – jei prievartaujamas didelės vertės turtas.
Svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas yra nusikaltimas. Sunkesniu jis bus laikomas tuomet, kai turtas sunaikinamas arba sugadinamas kitiems pavojingu būdu, arba kai sunaikinamas arba sugadinamas didelės vertės turtas. Tai gali būti bet koks, kilnojamas arba nekilnojamas turtas.
Turtas laikomas sunaikintu, kai praranda savo vertę ir jo nebegalima naudoti pagal paskirtį, pavyzdžiui, jis sudeginamas, išpilamas arba padaromas nebevartotinu. Turtas sugadinimas, kai jis tampa iš dalies netinkamas naudoti, bet jis gali būti atkurtas, pavyzdžiui, apgadinamas automobilis.
Turto sunaikinimo ar sugadinimo motyvai gali būti įvairūs – kerštas, pyktis, pavydas, noras nuslėpti kitą nusikaltimą, noras įbauginti. Turtas gali būti sunaikinamas ar sugadinamas ir smurto artimoje aplinkoje atvejais, siekiant psichologiškai paveikti, įbauginti ar kontroliuoti nukentėjusį asmenį.
Vagyste laikomas svetimo turto pagrobimas. Sunkesniu nusikaltimu yra laikoma atvira vagystė, kai turtas pagrobiamas viešoje vietoje, nesislepiant, pavyzdžiui, viešai atimant rankinę ar piniginę, ir taip akivaizdžiai pažeidžiant visuomenėje priimtas elgesio normas.
Vagystės atveju jūs, kaip turto savininkas, išlaikote nuosavybės teises į turtą, nesvarbu, kiek kartų jūsų turtas iš vieno asmens žinios pereitų kito asmens žinion. Jūs galite reikalauti savo turto arba kompensacijos už jį ir iš pakartotinio pagrobėjo.
