Kaip įveikti nusikaltimo pasekmes
Po nusikaltimo galite jaustis ne taip, kaip visada. Gali pasikeisti jūsų mintys, elgesys. Svarbiausia suprasti, jog tai yra natūrali reakcija į nusikaltimą.
Svarbu žinoti ir tai, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir į traumines patirtis reaguoja skirtingai. Kai kurie žmonės jaučia labai stiprias emocijas iškart po nusikaltimo – pyktį, nusivylimą, baimę. Kiti nusikaltimo poveikį pajunta vėliau, kai, rodos, jaučiamasi neblogai, o paskui staiga viskas ima griūti.
Nusikaltimo poveikis gali pasireikšti fiziniais, emociniais ir psichologiniais simptomais.
Fiziniai simptomai gali apimti:
- Galvos skausmą, migreną, skrandžio skausmus
- Pykinimą
- Miego problemas, blogus ir labai ryškius sapnus
- Negalėjimą susikoncentruoti, nuovargį
- Nerimastingumą
- Valgymo įpročių pasikeitimą – apetito praradimą arba persivalgymą
Jeigu fiziniai simptomai susiję su nusikaltimo metu patirtomis fizinėmis traumomis, neatidėliokite ir kreipkitės į gydytojus.
Emociniai ir psichologiniai simptomai gali apimti:
- Stresą, baimę ar nerimą
- Pyktį, susierzinimą
- Pažeminimo, gėdos jausmus
- Pasikartojančias mintis apie įvykį
- Jausmą, kad niekas jūsų nesupranta arba kad žmonės jumis netiki
- Kaltės jausmą
- Pažeidžiamumą, nesaugumo jausmą, nenorą būti vieniems
- Prarastos kontrolės jausmą
- Interesų praradimą, atsiskyrimą nuo aplinkos
- Izoliaciją, pasišalinimą iš santykių, socialinės veiklos
- Dėmesio, atminties sutrikimą
- Sunkumus susikaupti, atlikti užduotis darbe, mokykloje
- Raskite, su kuo galite atvirai pasikalbėti apie tai, kaip jaučiatės.
- Leiskite sau jaustis taip, kaip jaučiatės – neskubinkite savęs pasijausti geriau.
- Priimkite tai, jog bus ir geresnių, ir blogesnių dienų.
- Kuo labiau sustruktūruokite savo dieną.
- Stenkitės grįžti prie sau įprastos rutinos.
- Kai tik galite, patys priimkite spendimus – tai jums padės susigražinti kontrolę.
- Gerai išsimiegokite, užsiimkite lengva fizine mankšta, reguliariai ir sveikai maitinkitės.
- Ribokite alkoholio vartojimą.
- Imkitės papildomo atsargumo vairuodami ir atlikdami kitus kasdieninius darbus, kuriems reikia dėmesio.
- Svarbius gyvenimo sprendimus atidėkite vėlesniam laikui.
- Būkite švelnūs ir atlaidūs sau.
Kartais neigiamų nusikaltimo pasekmių greitai įveikti nepavyksta. Kai kurių žmonių savijauta nepagerėja ir per labai ilgą laiką. Taip gali išsivystyti potrauminio streso sindromas (PTSS) – ilgalaikė reakcija į trauminę patirtį, kai fiziniai, emociniai ir psichologiniai traumos simptomai nesiliauja, ir žmogus niekaip negali sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Didelė potrauminio streso sindromo rizika kyla žmonėms, patiriantiems pakartotinius nusikaltimus, pavyzdžiui, smurtą šeimoje. Gali išsivystyti ir ilgalaikis nerimas, depresija.
Tokioje situacijoje svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus – gydytojus, psichoterapeutus. Visada galite pasirinkti specialistą, kuriuo pasitikite.
Specialistas jums sudarys sąlygas:
- išsikalbėti apie tai, kas nutiko;
- suprasti, ką jaučiate ir galvojate;
- rasti būdų atsitiesti po įvykio.
- Tikėkite juo (ja).
- Leiskite laiką kartu.
- Atidžiai klausykitės, leiskite išsikalbėti, parodykite, kad kalbėdamas apie įvykį žmogus jūsų neapsunkina.
- Pasakykite, jog jums gaila, kad taip atsitiko ir kad norite padėti.
- Padėkite jam (jai) pasijausti saugiau.
- Padėkite su kasdieniais darbais – valgio gaminimu, tvarkymusi, rūpinimusi šeima ar vaikais.
- Nesakykite “tiesiog pamiršk ir judėk į priekį”.
- Nepriimkite intensyvių reakcijų (pykčio, liūdesio priepuolių) asmeniškai.
- Nebijokite klausti ir kalbėtis apie problemas.
