Apsaugos priemonės

Viena iš priemonių, skirtų apsaugoti nukentėjusįjį, yra anonimiškumas. Jūs turite teisę prašyti anonimiškumo, tačiau tyrėjas arba prokuroras anonimiškumą suteikti galės tik esant visoms šioms sąlygoms:

• yra duomenų apie realią grėsmę jūsų, jūsų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui;
• jūsų parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese (pvz., jūs galite tiksliai apibūdinti įtariamąjį);
• jūs dalyvaujate procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo (pvz., ginkluoto plėšimo).

Svarbu tai, kad jūs, kaip nukentėjusysis(-ioji), būtumėte įtrauktas į sprendimo priėmimą ir anonimiškumo taikymas būtų su jumis aptartas. Anonimiškumo taikymas yra jūsų teisė, ne pareiga. 

Jeigu yra tikimybė, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus arba bandys paveikti nukentėjusiuosius, teismas jam gali skirti kardomąsias priemones. Pavyzdžiui, teismas gali įpareigoti įtariamąjį gyventi atskirai nuo nukentėjusio asmens, nesiartinti prie nukentėjusiojo tam tikru atstumu ir neieškoti su juo kontaktų – nerašyti, neskambinti ir nebandyti susisiekti per vaikus, artimuosius, giminaičius. 

Jeigu nukentėjote nuo smurto artimoje aplinkoje, jums gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės:

• įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu jis gyvena su jumis);
• įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie jūsų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jumis.

Jūs turite teisę prašyti policijos pareigūno skirti jums šias apsaugos priemones. Policijos pareigūnas per 24 valandas kreipsis į teismą, ir teismas spręs dėl apsaugos priemonių skyrimo. Ši apsauga bus taikoma tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pradėjus tyrimą, šios priemonės gali būti pakeistos kitais teismo skiriamais įpareigojimais (kardomosiomis priemonėmis). 

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat taikomos specialios apsaugos priemonės. Jos padeda apsaugoti nukentėjusiuosius nuo stiprių dvasinių išgyvenimų proceso metu. Šios priemonės taikomos ne visiems, o labiau pažeidžiamiems nukentėjusiesiems. Šias priemones gali taikyti tyrėjas, prokuroras arba teismas, įvertinęs nukentėjusiojo poreikius. 

Gavus patikrintų duomenų, kad dėl bendradarbiavimo su teisėsauga nukentėjusiojo gyvybei, sveikatai ar turtui yra iškilęs pavojus, nukentėjusiojo prašymu gali būti taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės:

• fizinė asmens ir jo turto apsauga;
• laikinas asmens perkėlimas į saugią vietą;
• specialaus režimo, pagal kurį teikiami duomenys apie asmenį iš valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų, nustatymas;
• asmens gyvenamosios, darbo ar mokymosi vietos pakeitimas;
• asmens tapatybės ir biografijos duomenų pakeitimas;
• plastinės operacijos, keičiančios asmens išvaizdą, padarymas;
• šaunamojo ginklo, specialiųjų priemonių asmeniui išdavimas;
• finansinė parama.

• Jeigu nukentėjote nuo smurto artimoje aplinkoje, seksualinio nusikaltimo,  neapykantos išpuolio, jūs turite teisę prašyti, kad jus apklaustų tos pačios lyties pareigūnas(-ė).  Jeigu jums reikia vertėjo, ir jus apklausia tos pačios lyties pareigūnas(-ė), vertėjas taip pat turėtų būti tos pačios lyties kaip ir jūs.
• Kad nereikėtų apie tą patį įvykį kelis kartus pasakoti skirtingiems asmenims, jūs galite prašyti, kad pakartotinę apklausą atliktų tas pats pareigūnas(-ė).
• Jeigu tiesioginis dalyvavimas apklausoje būtų itin sunkus psichologiškai ir galėtų sukelti psichologinę traumą, apklausa gali būti atliekama nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso technologijas. 
• Jeigu kontaktas su įtariamuoju jus gali stipriai traumuoti, arba jam esant negalėtumėte duoti išsamių parodymų dėl baimės ir nesaugumo jausmo, apklausa gali būti atliekama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, įtariamajam nedalyvaujant. 

Jeigu bylos nagrinėjimo metu gali būti paskelbta informacija apie privatų gyvenimą, teismas gali nutarti rengti neviešą posėdį. Toks posėdis turi būti rengiamas ir tais atvejais, kai nagrinėjamos ypač jautrios bylos, pavyzdžiui, dėl seksualinių nusikaltimų, arba kai byloje dalyvauja vaikai. Neviešas posėdis gali būti rengiamas ir nustačius, kad nukentėjusiam asmeniui viešas posėdis galėtų sukelti itin stiprių dvasinių išgyvenimų.

Jeigu nukentėjęs asmuo yra pažeidžiamas, klausimai užduodami per teismo posėdžiui pirmininkaujantį teisėją arba nukentėjusiojo(-os) atstovą. Teisėjas atmeta klausimus, kurie nesusiję su byla, pavyzdžiui, labai asmeniškus ir su nusikaltimo aplinkybėmis nesusijusius klausimus. 

Teismas, nustatęs, kad nukentėjęs asmuo yra pažeidžiamas ir turi specialių apsaugos poreikių, gali leisti jam(-ai) nedalyvauti teismo posėdyje. Tokiu atveju teisme perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo(s) duoti parodymai arba paskelbiamas parodymų vaizdo arba garso įrašas. 

Jeigu nukentėjęs asmuo yra pažeidžiamas, ji(s) gali duoti parodymus atskiroje patalpoje, įtariamajam ir jo gynėjui nedalyvaujant. Tokiu atveju yra daroma tiesioginė apklausos vaizdo ir garso transliacija, o įtariamojo ir gynėjo klausimai užduodami per teisėją.