Kaip pasikalbėti su suaugusiu

Patyrus nusikaltimą, vienai(-am) susitvarkyti su užplūdusiais jausmais gali būti labai sunku. Tokiu atveju gali labai palengvėti bent jau pasikalbėjus su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Kartais mums visiems reikia pagalbos, ir žmonės yra linkę vienas kitam padėti, tad svarbu yra nedvejoti ir išdrįsti pagalbos paprašyti.

Kai spręsi, kam geriausia pasisakyti apie tai, kas nutiko ir kaip dėl to jautiesi, svarbiausia pasirinkti žmogų, kuriuo pasitiki. Būdama(s) su tuo žmogumi turi jaustis saugiai ir patogiai. Turbūt nenorėsi kalbėtis su kažkuo, kas pažįsta nusikaltimą padariusį žmogų.

Pasikalbėti gali su:

• Tėčiu, mama
• Broliu, seserimi
• Kitu artimu giminaičiu
• Draugu arba drauge
• Draugo tėčiu arba mama
• Mokytoju(-a)
• Gydytoju(-a)
• Mokyklos medicinos sesele, broliuku
• Socialiniu darbuotoju(-a)
• Psichologe(-u)
• Paramos tarnybos darbuotoju(-a) arba savanoriu(-e)
• Vaikų dienos centro darbuotoja(-u)

Jeigu nori, kad pokalbis liktų privatus, pasakyk tai prieš pradėdama(s) kalbėtis. Taip pat pasirink patogų laiką, kai abu neskubėsite ir galėsite skirti laiko pokalbiui. Apgalvok iš anksto, ką norėsi pasakyti ir ko paprašysi – ar norėsi tik pasikalbėti ir papasakoti apie tai, kas įvyko, ar prašysi konkrečios pagalbos, patarimo.